2016 m. balandžio 18 d., pirmadienis

Automobilizmas ir automatizmas

Renault 4 - tokį automobilį turėjo Paryžiuje gyvenantis menininkas Samogitas: "Labai patogus daiktas. Mažas, judrus. Buvau išsiėmęs užpakalines sėdynes. Tai vežiodavausi kūrinius. <...> Italijoje yra apvogę. Turėjau paskambinti ir, išlipęs iš mašinos, nuėjau iki telefono būdelės. Mačiau tik savo automobilio kampą. O du tipeliai, sėdėję kavinėje, praeidami pamatė, kad nematau dalies, tad atsidarė dureles ir pavogė bronzines skulptūras. O prie jų buvau ilgai dirbęs...".

Renault 4 - tokiu automobiliu Samogitas važindėvosi Prancūzijos (ir ne tik) keliais 7-8 dešimtmečiais
Dar Samogitas pasakojo, kad su savo renuku (vairuodamas jį) daug piešdavo. Ypač ilgų kelionių - į pietinę Prancūziją ar Italiją metu. "Prisisegi prie kokio didelio sunkvežimio ir važiuoji iš paskos. Tokiu būdu sutaupai kelis litrus benzino, nes nereikia kovoti su oro pasipriešinimo. Lėtokai taip krataisi, bet Renault yra toks automobilis, kur jau važiuojant 110 km/h greičiu, viskas pradeda purtysis. <...> Taip ir važinėdavau paskui tuos sunkvežimius. Ant vairo dar pasidėdavau popieriaus lapą ir piešdavau. Toks automatizmas. Esu daug automobilyje vairuodamas pripiešęs. Vairą sukioji, ant popieriaus pieši. Įdomu būdavo, tik paskui tuos piešinius išmečiau - šlamštas!.

Iš 7 dešimtmečio pradžios paryžietiškųjų Samogito memuarų (rašyti lietuviškai, prancūziškai, vokiškai, angliškai, rusiškai) -


Įsivaizduoju, kad tie automatiniu principu kurti piešiniai automobilyje buvo būtent tokie - išraiškingi ir charakteringi, eskiziški ir galingi, taupūs ir greiti. Nuotaika ir pasąmonė -

 
 Dar paaiškinsiu, kad estetinis (tiksliau - psichinis) automatizmas (tegul ir egzistuojantis automobilyje) neturi nieko bendro su automatine greičių dėže. Tai siurrealistų ir konkrečiai jų dvasinio tėvo Andre Bretono sugalvotas terminas bei suformuotas meno kūrimo principas (https://en.wikipedia.org/wiki/Surrealist_automatism), padedantis išlaisvinti pasąmonę ir leidžiantis kurti išorinių konvencijų ir mūsų sąmoningų prietarų nekaustomą meną. 

 
Dar Samogitas prisipažino, kad piešdavo net mylėdamasis. "Vienoms labai patikdavo. Sakydavo - 'Kaip viskas ilgai trunka ir tu toks nuostabus'. O vienai anglei labai nepatiko. Užpyko: 'Kas tau svarbiau - aš ar piešimas?'. Bet būdavo įdomu, irgi tokie automatiniai piešiniai".

Keletas aktų iš Paryžiaus laikų (1966-ieji). 1961-1966 metais Samogitas mokėsi Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje (pas profesorius tapytoją Jeaną Souverbie, skulptorių ir architektą Alainą Bourbonnaisą ir kitus). Čia, kaipo matome\, jokio automatizmo nėra, tik akademizmas -


 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą