Gyvenime viskas yra juoda ir balta. Ir neegzistuoja jokių pilkų, pilkšvų bei kitokių tarpinių atspalvių, atvejų.
Taip manyčiau, tokią išvadą pagrįstai susidaryčiau žvelgdamas į šiuo metu VDA ekspozicinėje erdvėje "Kreatoriumas" veikiančią trijų veikiančiųjų meninių subjektų - o jie tai - Iza Carlucci, Miglė Kemeklytė ir Kremer Cult tandemas, parodą pavadinimu Less Then Zero. Prieš pristatydamas autorius, pabrėšiu, jog ankstesniajame sakinyje net kelis kartus panaudoti žodžiai su šaknimi "veikia" nėra gramatinis "liapsusas" ar neraštingumo išraiška, o kategorijos apibrėžiančios esmines minėtųjų menininkų būsenas. Jie, jos tikrai VEIKIA, ir tikrai čia VYKSTA...
Kas yra vyksmas mene? Tai, kas veikia žiūrintįjį ir suvokiantįjį... Apibendrintai galime tarti, kad visų trijų (ar keturių) parodos autorių akiratyje vyksta susidūrimas tarp to juodo ir balto, kurį banaliai dar galima įvardinti ir "gėriu", bei "blogiu" (pastarieji etiniai dalykai jau turi ir atspalvių, ir niuansų).
Miglė studijuoja grafiką Dailės akademijoje. Jos išraiškos priemonės yra tipiškai grafinės - juodos/baltos linijos, dėmės. Bet būtent iš to formalaus dalyko menininkė konstruoja egzistencinę struktūrą. Juodas blogis tūno, slepiasi baltoje šviesoje, visuomet, nuolatos, amžinai ketindamas išsiveržti, įsiviešpatauti, užvaldyti. Miglės darbuose menamos grėsmės nuojauta užvaldo žiūrintįjį, versdama patikėti bekompromise dviejų stichijų kova. Ir nesutaikomumu.
Galop paslaptingieji Kramer Cult. Neišduosiu, kas slepiasi po šiuo vardu. Tie kas žino - žino, kam neduota - ir nereikia. Jų kūrybinis mazgas - šiuo atveju, tai potyrių ir būsenų instaliacija. Joje realybė šakėmis duria fikcijai į papilvę; visa tai vyksta PLAYBOY žurnalo dvasioje, papildytai biblijiniais motyvais ir klasikinės muzikos elementais su pačiais juodžiausiais black metal akordais.
Juoda kovoja su Balta. Juoda paklūsta Baltai. Nes viskas šiame pasaulyje ir ne tik realybėje, bet net virš-realybėje yra tik juoda arba balta.
O šiaip - tai praėjusių dešimtmečių kontrkultūrinėje dvasioje atmosferiškai surežisuota ekspozicija, su klasikiniais motyvais (bei elementais ir citatomis), perpildytais kontrkultūriniais simboliais. Kalbama apie bendražmogiškus, tarp mūsų ne visada aiškiai matomus (nes tiesiog dažnai maskuojamus ir ignoruojamus) būvius - tokius kaip Meilė, Prievarta, Pasityčiojimas, Neviltis, Vienatvė...
Kas yra vyksmas mene? Tai, kas veikia žiūrintįjį ir suvokiantįjį... Apibendrintai galime tarti, kad visų trijų (ar keturių) parodos autorių akiratyje vyksta susidūrimas tarp to juodo ir balto, kurį banaliai dar galima įvardinti ir "gėriu", bei "blogiu" (pastarieji etiniai dalykai jau turi ir atspalvių, ir niuansų).
Miglė studijuoja grafiką Dailės akademijoje. Jos išraiškos priemonės yra tipiškai grafinės - juodos/baltos linijos, dėmės. Bet būtent iš to formalaus dalyko menininkė konstruoja egzistencinę struktūrą. Juodas blogis tūno, slepiasi baltoje šviesoje, visuomet, nuolatos, amžinai ketindamas išsiveržti, įsiviešpatauti, užvaldyti. Miglės darbuose menamos grėsmės nuojauta užvaldo žiūrintįjį, versdama patikėti bekompromise dviejų stichijų kova. Ir nesutaikomumu.
Čia M. Kemeklytės sudeginimo scena. Erotizmas, prievarta, grožis, nusikaltimas, blogis, gėris čia yra susipynę į vieną mazgą kaip dūmai ir liepsna. |
Galop paslaptingieji Kramer Cult. Neišduosiu, kas slepiasi po šiuo vardu. Tie kas žino - žino, kam neduota - ir nereikia. Jų kūrybinis mazgas - šiuo atveju, tai potyrių ir būsenų instaliacija. Joje realybė šakėmis duria fikcijai į papilvę; visa tai vyksta PLAYBOY žurnalo dvasioje, papildytai biblijiniais motyvais ir klasikinės muzikos elementais su pačiais juodžiausiais black metal akordais.
Kramer Cult instaliacijos fragmentas. Natūra-Kultūra, Kristus-Javas, Mirtis-Prisikėlimas etc. |
Juoda kovoja su Balta. Juoda paklūsta Baltai. Nes viskas šiame pasaulyje ir ne tik realybėje, bet net virš-realybėje yra tik juoda arba balta.
O šiaip - tai praėjusių dešimtmečių kontrkultūrinėje dvasioje atmosferiškai surežisuota ekspozicija, su klasikiniais motyvais (bei elementais ir citatomis), perpildytais kontrkultūriniais simboliais. Kalbama apie bendražmogiškus, tarp mūsų ne visada aiškiai matomus (nes tiesiog dažnai maskuojamus ir ignoruojamus) būvius - tokius kaip Meilė, Prievarta, Pasityčiojimas, Neviltis, Vienatvė...