Gyvenime viskas yra juoda ir balta. Ir neegzistuoja jokių pilkų, pilkšvų bei kitokių tarpinių atspalvių, atvejų.
Taip manyčiau, tokią išvadą pagrįstai susidaryčiau žvelgdamas į šiuo metu VDA ekspozicinėje erdvėje "Kreatoriumas" veikiančią trijų veikiančiųjų meninių subjektų - o jie tai - Iza Carlucci, Miglė Kemeklytė ir Kremer Cult tandemas, parodą pavadinimu Less Then Zero. Prieš pristatydamas autorius, pabrėšiu, jog ankstesniajame sakinyje net kelis kartus panaudoti žodžiai su šaknimi "veikia" nėra gramatinis "liapsusas" ar neraštingumo išraiška, o kategorijos apibrėžiančios esmines minėtųjų menininkų būsenas. Jie, jos tikrai VEIKIA, ir tikrai čia VYKSTA...
Kas yra vyksmas mene? Tai, kas veikia žiūrintįjį ir suvokiantįjį... Apibendrintai galime tarti, kad visų trijų (ar keturių) parodos autorių akiratyje vyksta susidūrimas tarp to juodo ir balto, kurį banaliai dar galima įvardinti ir "gėriu", bei "blogiu" (pastarieji etiniai dalykai jau turi ir atspalvių, ir niuansų).
 |
| Prieš įeinant į parodą, ant stiklinių durų su aliumininiais apvadais (it koks post-sovietinis 90-ųjų - laikų, kuriems parodos autoriai atidavė "omažą", lėktuvas...) yra išskleistas kuo tikriausias veiksmų planas. Toks fatalinis trikampis: Miglė-Iza-Kremer Cult. |
Taigi, susidūrimas, kurį kiekvienas menininkas regi re-transliuoja, įkūnija, pateikia vis kitaip.
Miglė studijuoja grafiką Dailės akademijoje. Jos išraiškos priemonės yra tipiškai grafinės - juodos/baltos linijos, dėmės. Bet būtent iš to formalaus dalyko menininkė konstruoja egzistencinę struktūrą. Juodas blogis tūno, slepiasi baltoje šviesoje, visuomet, nuolatos, amžinai ketindamas išsiveržti, įsiviešpatauti, užvaldyti. Miglės darbuose menamos grėsmės nuojauta užvaldo žiūrintįjį, versdama patikėti bekompromise dviejų stichijų kova. Ir nesutaikomumu.
 |
Vienas įspūdingiausių man, asmeniškai, Miglės Kemeklytės darbų parodoje yra šis - ikoniškai en face žvelgiantis barzdotas asmuo primena totalinio blogio pranašą Rasputiną.
Kiaurai skrodžiantis žvilgsnis pjauna vyzdžių aštrumu. Vilties nesuteikia net baltą nekaltybę spinduliuojantis visa-apimantis fonas. |
Izos strategija (ir taktika) yra kitokia. Ir tai natūralu. Jeigu Miglės atveju blogio apraiškos veržiasi į priekinį planą, bando išeiti iš paveikslo į šį, realųjį, pasaulį, tai I. Carlucci kūryba apibrėžtina iliuminacijos, apšvietimo sąvokomis. Suprantama net grynai iliustratyviai - aptariama autorė studijavo vitražą. Ji netgi (kas mūsų dienomus reta VDA) kuria šia technika. Izos atveju įvyksta persidengimai, persiliejimai, persišvietimai...
 |
| Iš parodoje esančių Izos Carlucci artefaktų man didžiausią įspūdį padarė vitražiniai objektai, persisluoksniuojantys šviesos-šešėlio, kultūros-subkultūros (ar net kontr-kultūros), pop-jugendo ir kitokiais bipolinių opozicijų principais. Tai tokia angeliškai raganiška metamorfozė. |
 |
Mėgstamos tiek Miglės, tiek Izos personažės priklauso femme fatale sferai. Nežinau - bet tiek intuicija, tiek personaliai subjektyvios patirtys net nešnibžda, o garsiai klykia - kad tai ir į ekstazę, ir į prapultį nardinančios srovės.
Čia subtiliai sidabrinė Izos Carlucci fotografija su Mergele, galinčia būti tiek Madona, tiek Lilith... |
 |
| Čia M. Kemeklytės sudeginimo scena. Erotizmas, prievarta, grožis, nusikaltimas, blogis, gėris čia yra susipynę į vieną mazgą kaip dūmai ir liepsna. |
Galop paslaptingieji Kramer Cult. Neišduosiu, kas slepiasi po šiuo vardu. Tie kas žino - žino, kam neduota - ir nereikia. Jų kūrybinis mazgas - šiuo atveju, tai potyrių ir būsenų instaliacija. Joje realybė šakėmis duria fikcijai į papilvę; visa tai vyksta PLAYBOY žurnalo dvasioje, papildytai biblijiniais motyvais ir klasikinės muzikos elementais su pačiais juodžiausiais black metal akordais.
 |
| Kramer Cult instaliacijos fragmentas. Natūra-Kultūra, Kristus-Javas, Mirtis-Prisikėlimas etc. |
Juoda kovoja su Balta. Juoda paklūsta Baltai. Nes viskas šiame pasaulyje ir ne tik realybėje, bet net virš-realybėje yra tik juoda arba balta.
O šiaip - tai praėjusių dešimtmečių kontrkultūrinėje dvasioje atmosferiškai surežisuota ekspozicija, su klasikiniais motyvais (bei elementais ir citatomis), perpildytais kontrkultūriniais simboliais. Kalbama apie bendražmogiškus, tarp mūsų ne visada aiškiai matomus (nes tiesiog dažnai maskuojamus ir ignoruojamus) būvius - tokius kaip Meilė, Prievarta, Pasityčiojimas, Neviltis, Vienatvė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą