VDA muziejus: Petro Aleksandravičiaus bloknotai

Petras Aleksandravičius (1906-1997) yra žymus lietuvių skulptorius. Ir tą žinomumą jis pelnė (visų pirma bei antra) vienu savo kūriniu - paminklu rašytojai Žemaitei (pirminis variantas sukurtas dar 1946 metais, tačiau monumentas Vilniaus Gedimino prospekte pastatytas kur kas vėliau - 1970-ais).

Iš tiesų, žinomas jis yra ne vien dėl to (bent jau tiems, kurie kažkuo domisi), tačiau einantys svarbiausia ir reprezentatyviausia sostinės gatve, mato būtent ją - ramiai ir statiškai (it koks Egipto faraonas ar tautinis Rūpintojėlis) žvelgiančią į fizines ir literatūrines tolumas - kažkur į Petro Kurmelio ar Vingių Jono širdis.

Vis tik pasakyčiau (ir čia kalba jau maniškė asmeninė patirtis), kad P.Aleksandravičius nėra visai toks, kokį įspūdį apie jį kaip asmenį ir (svarbiausia!) jo menus esame susidarę. Vilniaus dailės akademijos muziejus praturtėjo (bendros jo ir mokinio - Adomo Raudžio-Samogito parodos, ir ne tik, proga) visa dėže šio dailininkų užrašų knygelių, eskizinių bloknotų.

1971 metų vasarą (kaip rodo bloknotas) Petras Aleksandravičius ilsėjosi Palangoje

Pirmas įspūdis - tie bloknotai yra įdomūs patys dėl savęs. Smagu ir vertinga žiūrėti į jų viršelius, atspindinčius estetikos ir istorijos slinktį nuo kokių 1939-ųjų (vieną iš knygelių galima datuoti šiuo metu) iki "devyniasdešimtųjų" - skulptorius piešė iki paskutiniųjų savo dienų. Kartais susidaro įspūdis, kad P.Aleksandravičius jautė kuo didžiausią bloknotų rinkimo, netgi kolekcionavimo azartą - tą nuomonę stiprina ar formuoja faktas, jog daugelis knygelių yra vos pradėtos (išpiešti vos keli puslapiai), o tuomet griebiama nauja... Kita vertus, galbūt tai lėmė "tuščio popieriaus" baimė? (Pats esu tokių patyręs). Kuomet paimi piešti ar rašyti į naują daiktą ir bijai jį sugadinti, nes regisi, kad ta popieriaus skiautelė tokia skaisčiai nekalta...

Kitas dalykas - Petras Aleksandravičius buvo tikras piešimo fanatikas. Jis piešė ir piešė, eskizavo ir škicavo. Visur ir visuomet - paskaitų Dailės institute (o dėstė jis skulptūrą, vėliau - piešimą) ir nykių posėdžių metu, kaitindamasis prie Baltijos jūros Palangos paplūdimyje, netgi žiūrėdamas televizorių. Motyvai nuolat kartojasi - portretai ir moterys (interjeruose ar pajūriuose), darbininkai ir skarotos moteriškės (Žemaitė Petrui Aleksandravičiui buvo tikrai "prie dūšios").

Petro Aleksandravičiaus užrašų knygelių yra labai daug. Vaizdai jose kinetiškai kinta (pasikartodami ir nuolat keisdamiesi), suteikdami animacijos žiūrėjimo potyrius ir mintį apie piešinio (eskizo!) gyvumą ir dvasią.

Vienas iš didesnių P.Aleksandravičiaus piešimo sąsiuvinėlių, 8 dešimtmetis

Latviška užrašų knygelė, išpiešta 7-8 dešimtmečiais

Reprezentatyvus Stalino laikų viršelis (viduje - su jokiais terorais ir politikomis nesusiję piešiniai).
Užrašas po Maskvos Kremliaus bokštu: "3-osios Visasąjunginės taikos šalininkų konferencijos delegatui/ Maskva/ lapkritis 1951 m.".
Raudonas kolenkoras ir auksinės raidės...

Bloknotėlis, kurio viršelis nuplyšo. Bet matosi piešinys - aštrus kontūras, monumentalus siluetas - būtent toks ir yra P Aleksandravičius kaip piešėjas...